***

Pasiilgčiau tikriausiai
Savo lyrinio subjekto plaukų
Muiluotame vandeny,
Žvakėms tirpstant
Į violetinį vakarą.
Pasiilgčiau jo plaukų,
Besiveliančių mano burnoj
Per klaidą-per bučinį
Pasiilgčau svaigulio,
Apkvaitimo, beprotybės
Nuo pirštų galiukų
Iki pulsuojančio smilkinio,
Lėto atodūsio
Po to vienintelo melodingo žodžio,
Savyje neturinčio
Nei vieno priebalsio.
Bet neprašyk,
Mano lyrinis subjekte,
Tik neprašyk užmigti
Ant tavo dusliai plakančios širdies.
Ji keltų per daug triukšmo.