Persėjas(tęsinys)

I I  EPEIZODAS
                            PERSĖJAS, ATĖNĖ
ATĖNĖ
                Ei, jaunuoli,
                Jei prieš mane atatupstas eini,
                Tai kaip tu elgsiesi suradęs tai, ko ieškai?
                Turėtum gi nutuokt, kad tavęs laukia
                Vaizdai daug klaikesni, daug šiurpesni...
PERSĖJAS
                Regis, grožis
                Kartais nugąsdina labiau,
                Nei bjaurastis...
                Aš pažinau tave.
                Esi Atėnė.
                Didžiausias tavo turtas-
                Išmintis.
                                Kuo aš pasitarnauti tau galėčiau?
ATĖNĖ
                                Kelis patarimus tau duot norėčiau.
                Esi drąsus, Persėjau.
                Į drąsuolius
                Netgi Dievai
                Susižavėję žiūri...
                Susirask
                Dvi grajas,
                Raganas senas,
                Kurios abi
                Tik vieną akį turi.
                                Ir jeigu ne drąsos vien
                                Turi tu, bet ir proto,
                                Tuomet iš jų pavyks
                                Ką reikia sužinoti.
                Jei ne, tai šito žygio
                Tenai ir atsikąsi...
                Tikriausiai tu, narsuoli,
                Mirties neišsigąsi?..
PERSĖJAS
                Dėkoju, išmintingoji Atėne,
                O į žodžius tavuosius atsakau:
                Drąsos už reikalą garbingą tiek turėjau,
                Kad šito darbo imtis sutikau.


                            STASIMAS

CHORAS
              Kaip įdomu, kas laukia
              Už vieno ar kito kampo,
              Tačiau visai nedaug kam
              Pažvelgt drąsos užtenka.
   
              O jei dar sužinom,
              Kad ten pavojus tyko,
              Drąsos turinčių
              Iš viso nebelieka...

              Ir vis tik-kas ten slypi,
              Už juodo kampo laukia?
              Žiūrėk-narsuolis vienas
              Nesislepia, nesitraukia,

              Žengia į priekį,
              Nebodamas pavojų.
              Ar būti jo vietoj
              Tu niekad nesvajojai?


                              III  EPEIZODAS
                    PERSĖJAS, DVI GRAJOS
            Persėjas kurį laiką slapčia stebi grajas, paskui perdavimo metu atima vienintelę jų akį.

PERSĖJAS
              Gaila, kad sveikintis turiu
              Tuomet, kai jūs manęs nematot.
              Manau-aš jums patikčiau.
              Ir pridurt galiu-kur kas labiau,
              Negu patinkat jūs man.
GRAJOS
              Atiduok akį...
PERSĖJAS
              Ne šiaip sau aš čia atėjau.
              Kažin, ar šiaip sau kas čia eitų...
GRAJOS
              Atiduok akį...
PERSĖJAS
              Maloniai išklausysiu to,
              Ką man taip trokštat pasakyti:
              Kokiu būdu galėčiau aš
              Skubiai Medūzą pamatyti?
GRAJOS
              Sakom-nesakom...
              Sakom-nesakom...
              Sakom...
              Atiduosi akį?...
PERSĖJAS
              Sakau, kad gaila, jog manęs nematot-
              Neklausinėtumėt tokių niekų.
              Esu garbingas. Ir garbingai žaisti
              Esu įpratęs... jei išvis žaidžiu.
              Bet pasistenkit man padėti
              Ne tik Medūzą pamatyti,
              Bet ir sugrįžt gyvam todėl, kad
              Tiktai sugrįžęs jums grąžinsiu
              Aš jūsų akį. O jei ne-deja, deja...
GRAJOS
                            (Pūkščia, inkščia, šnabždasi...)
              Tau nukeliaut iki Medūzos
              Ir grįžti šičia kuo skubiau
              Padės skrajojantys sandalai!
                            (Meta juos Persėjui)
              Bet atminki-
              Visi, kas pažiūrėjo
              Medūzai į akis-
              Suakmenėjo!!!
                           
                            (Persėjas sėdi, tyli, mąsto)
              Kur jis, kur, kur?..
PERSĖJAS
                            (Šveičia skydą, apsiauna sandalus)
              Manau, bus draugiškiau,
              Jei gavęs tokią dovaną,
              Aš akį atiduosiu tučtuojau...
                            (Meta ją)
              Labai dėkoju!


                                STASIMAS
CHORAS
              Ar žinai, kad Medūzai
              Vietoj plaukų-gyvatės?
                        Ar esi bent sapne
                        Tokią pabaisą matęs?
              Ar, apie ją išgirdus,
              Tavo širdis nedrebėtų,
                        Ar bent žingsnį į priekį
                        Žengt dar jėgų turėtum?
              Ar be baimės išdrįstum
              Į šmėklą pasižiūrėti,
              Jei jos žvilgsnį sutikęs
              Iškart suakmenėtum?
VEDANTYSIS
              Geriau nebūtų jau tas Persėjas
              Toksai visur pasižymėjęs.
              Kas, kad yra toksai narsus?
              Kartais į kiškį panašus
              Ilgiau sau tyliai išgyvena.
CHORAS
              Ne kiškio kraujas juk srovena
              Persėjo kūnu. Jis-drąsuolis.
              Jam greit pabostų šiltas guolis.
              Jis trokšta nuotykių,
              Jis nori išbandyt save.
              Tik ar jam seksis-nežinia...
VEDANTYSIS
              Eik tu, aš tai žinau tikrai-
              Jeigu turtingas šitoks būčiau
              Kaip tas Persėjas, nė už ką
              Manęs priverst palikt namus
              Nieks nepriverstų! Ko jam trūksta?
              Juk kojos iš namų nekėlęs
              Viskuo pertekęs tas Persėjas!
              Kam rizikuot?
CHORAS
              Paklauski vėjo...