Be nieko

Ir nieko nesinorėdavo beveik tris mėnesius, paskui
išnykdavo tavo veidas ir kvėpavimas išsitęsdavo,
persikūnydavo į dulkių kapsėjimą ant močiutės kojų,
jos medinės ir labai daug sveria. Mano močiutė –

Sunki, labai sunki istorija. Išnykdavo tavo balsas ir
imdavau galvoti, kad beveik nieko nebeturiu. Gal tik
vėją, nutūpusį į nago kiaukutą ir besidaužantį mintim
apie tris mėnesius vienatvės, su močiutės knyga.