Pjesė vaikams „Persėjas“

PERSĖJAS
            KETURIŲ EPEIZODŲ PJESĖ


    VEIKĖJAI

PERSĖJAS
DANAJĖ
POLIDEKTAS
ATĖNĖ
GRAJOS
MEDŪZA
CHORO VEDANTIEJI
CHORISTAI


                          PARODAS


CHORAS
              Yra žmonių, kur gyvena
              Pilkai tarytum pelytės-
              Gali praeiti pro šalį,
              Ir jų net nepamatyti.
Nekliūnantys niekam, tylūs,
Nepakelia žvilgsnio į viršų.
Ne tik Dievai, ne tik žmonės-
Jie patys save pamiršo.
              Žinom-yra ir tokių,
              Kurie nuo pačio gimimo
              Yra Dievų pažymėti
              Žyma ypatingo likimo.
Apie juos sklinda kalbos,
Tarsi nešiotų jas vėjas.
Į juos norim būti panašūs.
Vienas tokių-Persėjas.

CHORO VEDANTYSIS
              Jūs paminėjot čia Persėją.
              Vakar mačiau jį per rungtynes.
              Tiesa, ten pasirodė šauniai,
              Bet šiaip-kuo toks jau ypatingas?
CHORISTAI
              Tu čia naujokas, nežinai,
              Kaip blaškė jį likimo vėjai.
Bet kai pažiūri-tai atrodo-
Į naudą viskas jam išėjo.
              Tik paklausyk-Dievai jo mamą
              Tokiu grožiu apdovanojo,
              Kuris, tarytum jūros perlas,
              Ne vieną širdį suviliojo.
Tačiau Akrisiją, jos tėvą,
Tokia pasiekus pranašystė:
Jis žūsiąs nuo vaikaičio rankos.
              Ir jos nepaisyt neišdrįsęs,
              Tas dukrą savo saugot ėmė
              Uždaręs požeminiuos rūmuos.
              Ir vis tik-tu nepatikėsi-
              Jo neapsaugojo gudrumas.
Nepaprastą Danajės grožį
Pats Dzeusas buvo pastebėjęs,
Ir, aukso lietumi pavirtęs,
Pilin pateko... Apturėjo
Nuo jo Danajė kūdikėlį,
Ir pavadino jį Persėju.
              Suprantama, tuojau visus
              Šita slapta žinia apskriejo.
Akrisijas, nelaukęs nieko,
Geriausius pasišaukęs meistrus,
Tuojau padirbti skrynią liepė.
              Širdis, iš siaubo susitraukus,
              Jam tokią išeitį diktavo.
Jon įsodino dukrą savo
Su sūnumi. Paleido jūron.
              Įsivaizduoki-bangos gūra,
              Tą skrynią daužo, mėto, blaško,
              Jos kalinių veidai-lyg vaško,
              Akimirka, ir bus praryti
              Didžiųjų vandenų galybės...
Bet ne kitaip-matyt pats Dzeusas
Globėjas buvo jų didžiausias,
Nes-o stebukle-jie nežuvo,
Ir išmesti į krantą buvo.
              Toliau likimas šitaip lėmė:
              Globot juos pats karalius ėmė,
              Pats Polidektas. Jis Persėją
              Taip lavino, kaip priderėjo
              Karaliui savo sūnų lavint.
Persėjo gi nereikia ragint-
Jis pats mieliausiai visko imas.
              Bet palūkėk-štai ši šeimyna
              Eina sodan, galbūt ilsėtis.
              Bus įdomu, ką jie kalbėsis...




                          I  EPEIZODAS

              DANAJĖ, POLIDEKTAS, PERSĖJAS (iš pradžių laikosi kiek atokiau, pvz. šaudo į pasirinktą taikinį)

POLIDEKTAS
              Štai ką, Danaje, aš norėjau
              Tau pasakyti. Kuris laikas
              Aš atidžiai stebiu Persėją.
              Matau-užaugo. Nebe vaikas.
              Todėl sakau: dabar atėjo
              Šio to rimtesnio imtis laikas.
DANAJĖ
              Neaiškios tavo kalbos.
              Ką turi minty?
POLIDEKTAS
              Sakau, kad tokie, kaip Persėjas,
              Turėtų grūdintis kely.
                      Jam reikia jau palikt namus.
                      Nuveikt ką gero... Tegul bus...
DANAJĖ
                      Tebus tos kalbos atidėtos.
                      Jos ne laiku dar ir ne vietoj!
                Žinau tą“ką nors rimta“.
                Nenoriu net girdėti!
                Persėjas jaunas dar.
                Subręst nespėjo jėgos
                Nei širdyje, nei kūne...
POLIDEKTAS
                Nieko, nieko... Būna,
                Kad prigimtis narsi,
                Negavus užsigrūdint,
                Beregint surūdija.
                      Persėjau!..
DANAJĖ
                Palauki, Polidektai!
                Sūnus dar jaunas paukštis.
                Vos plunksnos teišdygę...
                Jam pavojingas aukštis!
POLIDEKTAS
                Nusiramink, mieloji...
                Šitas jaunas paukštis
                Puikiausiai skraido.
                          Pavojinga
                Jam nemankštint sparnų.
                Bet tik ne aukštis.

DANAJĖ
                Išleist Persėją iš namų
                Su rizikinga užduotim?
                Tu pagalvok-juk šitai reiškia
                Jį siųsti tiesiai pražūtin.
                            Juk pats žinai, koks jis patrakęs,
                            Ir kaip jis mėgsta rizikuot.
                            Ne skatint pramuštgalvį reikia,
                            O prilaikyti, paglobot...
POLIDEKTAS
                Sakai-dar nesubrendęs?
                Subręs, jei leisim veikti.
                Ne namuose save
                Jam išbandyti reikia.
                            Sakai-yra patrakęs.
                            O aš sakau-narsus.
                            O jeigu rizikuoja,
                            Tuomet yra drąsus.
                Sakau tau-aš neklystu:
                Tikrai atėjo metas
                Įrodyt sau, kitiems,
                Kad vyras šio to vertas.
                                                    Persėjau!
PERSĖJAS
                Kas nutiko?
POLIDEKTAS
                Ar ryžtumeis nuveikti ką nors rimto?
PERSĖJAS
                Būtent?
POLIDEKTAS
                Ar teko tau girdėt apie gorgones?
                Žinai, ką šitos kraugerės išdarinėja?
                Žinai, kiek daug yra išėję jų nukauti,
                Tačiau bjaurybės kraują jų išgėrė?
PERSĖJAS
                Girdėjau.
POLIDEKTAS
                Iš jų trijų, kaip jau žinai, vienintelė Medūza,
                Pati baisiausioji, yra mirtinga.
                                Taigi-ko klausiu: pasiryžtum
                                Keliaut, sūnau, nukauti jos?
                                Tave pažįstu, ir galvoju-
                                Užteks tau proto ir jėgos.
PERSĖJAS
                Na ką, gerai. Aš sutinku.
DANAJĖ
                O, Persėjau...



                            STASIMAS
CHORAS                     
                Kur tu matei,
                Kur tu girdėjai,
                Kad su sūnum,
                Kaip su Persėju,
                Būt pasielgęs
                Koks tikras tėvas?
VEDANTYSIS
                Ne, tiesą sakant. Suprantu,
                Jei mokytų nebėgt, kai muša
                Silpnesnį draugą, ar jį patį;
                Neatiduoti, jei koks niekšas
                Per jėgą ruošias ką atimti,
                Ir, rizikuojant gaut gerokai,
                Nepaisant nieko gintis imti.
                                      Bet šitaip-
                Mint ant uodegos gyvatei?
                Kokia kvailystė! Kur jūs matėt!
CHORAS
                O kaip ištverti
                Viską jo mamai?
                Kaip nedejuoti,
                Kaip jai neverkti-
                Gal jo daugiau
                Nebematys,
                O į namus
                Tik kelionmaišis
                Grįš...