Tas kvapas manyje kas ryt.
Iš naujo...
Baltumas miegančių draugų,
Dangaus sakykloj užrakintas.
Iš naujo... kelsiuos nes krentu
Tas rytas...
Jis dovanoja vėsumą delnų.
Šaltumas kalijos seniai matytas...
Ramybę vogsiu iš kapų.
Sudegina šalna jausmus.
Nukris visi šešėliai tyliai.
Ir vėl prašaisi nepabust,
Bučiuoja ašara....
Nė krust!
Klausau, žolynai kviečia....
Su sauja žemių delnuose,
Kad nepajust kaip liečia
Verksmais rasa nesutepta.
Glamonėse užmiega laikas.
Tamsa garuoja žvakės akyse.
Iš naujo....
Verkia paslaptis paleidžiama.