Kaip aš sėdėjau su savo angelu

Iš sniegenų, angelo plunksnų
sparnus savo meilei sudėsiu,
sėdėsime, angele, būsim
vienatvę praradę, bet dviese

bangas jūros glostysim, laivę
sūpuosim ant kelių, liūdėsim,
dainelę dainuodami naivią,
kurią savo meilei sudėsim.

Sudėsim žvaigždes į sietelį,
paslėpsim kišenėse vėją,
ir angelo plunksnų suknelę
apvilksime meilei, sėdėję,

dainavę ir buvę paliausim,
paliksim arbatžolių saują
kitiems, kurie angelą kviesis
arbatos, o mes - iškeliaujam.