Žiemos peizažas

Pilkame žiemos danguje,
Pakabintam ant medžių šakų,
Šviečia saulės auksinė dėmė
Lyg lašelis geltonų dažų.

Baltos snaigės retais trupiniais
Kloja medžių iškeltas šakas.
Lyg varguolio sugrubę delnai
Medžių šakos priima jas...

O per miestą šešėliais liūdnais
Slenka žmonės - tylūs, pilki.
Ir kiekvieno veide rasiu tai,
Ką nešiojuos ir savo širdy.

Tiktai saulė aukštam danguje,
Pakabintam ant medžių šakų,
Geltonai nuspalvins mane
Lyg lašelis auksinių dažų.

Ir matau štai pilkoj minioje
Tavo šypseną, veidą, akis...
Tu atsineši saulę delne
Ir ja uždegi mano mintis...