Tavo norai kaip sena gelda
Per kraštus krenta arba per skyles byra
Ar tu klausi vėjo, kodėl jis pučia?
Keturiolika metų augai kartu su juo
Jis tavęs neklausė, tu jo negirdėjai
Ar tu jutai jo skausmą pro savo ašaras
Galvodamas apie savo +bejėgiškumą+
Atsisakei girdėti ir matyti
Tavo gyvenimas gal sapnas?
Keturiolika vėjų tavęs neklausia,
Ar klausi pats?
Tave kojos neša, ar yra ta vieta,
Kur mintys tavo tikros
O svajonių nepalieki?
2004 11 25
Na kaip.. ;)
eilėraštis nėra gražus. jis toks aršus, užsipuola skaitovą, todėl jam jei kas nepatinka, viskas labai sutirštėja. ir net ir nekalti pliusiukai pradeda gadinti vaizdą.
Pavadinimas siejasi. turbūt sunku suprasti kitiems apie ką čia, juk neįlįsi žmogui į širdį per atstumą.
trumpai kalbant apie pavadinimą, tai jis yra dar vienas klausimas skaitytojui. maždaug - ar tu galvoji, kad tavo gyvenimas nėra sapnas? o gal yra sapnas?
o eilėraštyje aš sakau, kad viskas yra gyva, kad vėjas irgi gyvas, ir kad jei nekalbi su vėju, dar nereiškia, kad jis negyvas. jei tu su juo nekalbi, jis tuo labiau tavęs neklausia. gamtai žmogus nelabai reikalingas, dėl to ji ir neprašo jo dėmesio, pirma jo nerodo. tad jei žmogus jo iš viso nerodo, tai gali pasirodyti, kad gamta tyli (būdvardis).
bet gal gamta nėra tyli? gal toks įsivaizdavimas yra sapnas? tipo, maya? rūkas?
Įdomi mintis, tik nežinia kaip su pateikimu.
Manau, kad eiliaus pavadinimas visai nesusietas su pačiu eilium.
Be to "+bejėgiškumą+" - kam tie pliusiukai? Jie tikrai nepapuošė, greičiau jau sugadino viską.