Kita tėkmė

Kita tėkmė užtvindė dieną, -
dukra ištirpusios nakties,
minčių šniokštimas užkalbėtas,
meldų išjudinta erdvė...


Negrįžtamai slėpinga noru,
į nežinią srovė nuneš,
tarp pirštų slystantis rytojus
kita tikrove užtekės.


Verdenės atgaivą skalautą,
karklų godumu gyvasties,
atodūsiu įkvėpsiu spalvą,
kol tekantis esu - kitoks.


Jau atspindžiai atgal sugrįžo,
klajos šešėliai sutemos, -
į niekur... tekintas raudonis
vakario dangų dovanos.