Ilgesys

Seniai užmigo jau
Dangus ir paukščiai,
Žolė ir medžiai
Po balta pusnim.

Seniai nurimo jau
Audra, kur daužėsi
Į tavo krantą
Degančia vilnim.

Senai užsupo jau
Žvaigždėtos rankos
Svajonę baltą
Mėlynais sparnais.

Ir tavo ilgesį
Iš mano sapno vėl
Šarmotas vėjas neš
Senais takais.