Ledinis pjovėjas

Aklas žmogus šienauja pusnynus.
Sniego varpa krenta ant balto tako.
Pabirusį šaltį sulesa sniegienos
Ir bando išskristi į Pietus.

Neregys, vilkdamas ugninį dalgį,
Delnu braukia per sušalusius beržus.
Lėtai dainuodamas Šiaurės pašvaistei
Brenda per nešienautus pusnynus.

Ledas pokši lyg degančios šlapios malkos,
Jo garai gyvatėmis rangosi į saulę.
Po kojomis sausio šerkšnas
Lyja baltomis dulkėmis į dangų.

Užsisiautęs pūgų sermėgą aklas žmogus
Galanda lava ugninį dalgį.
Ryt vėl šienaus pusnynus,
Lėtai dainuodamas šiaurinę ariją.