Žydrajame dugne

Nepakeliamas būties lengvumas -
angelas verkia,
ir skleidžiasi ašaros jo kaip žibuoklės,
o cigarečių mėlynas dūmas
lyg akys moters pakaruoklės
rankas mano angelui suriša vėlei,
ir išriša vėlę, ir lengvas saldumas
mintis man išblaško,
ir taškosi rašalas vėlei
          kaip sniego baltumas.......
kaip Tavo nekaltas kaip angelo žvilgsnis
ir mėlyno dugno vyliojantis tvilksnis,
šešėliuose vėlei pasimeta linksnis,
savęs nepažįstu nutolusiam mėly,
nes angelas smėly užsikasa, žingsnis
į keistą pasaulį figūrų iš vaško
mane tarsi verkiantį vaiką
į sieną tikrovės žiauriosios ištaško........