Lapų kelionė

Gluosnis visada troško apkeliauti bent dalį pasaulio. Dabar jis tai galėjo. Vėjas nekantravo, neramiai laukė, kol gluosnis atsirinks lapus. O pastarasis paleido laisvėn tik pačius išmintingiausias savo atžalas, paprašęs prisiminti viską, ką jie pamatys.
  Lapai, Vėjo nešami aplankė daugelį šalių. Egiptą, kur matė bekraštę dykumą ir per ją keliaujančius kupranugarius. Graikiją, kur prisižiūrėjo nuostabių kraštovaizdžių. Prancūziją, kur pakilo iki Eifelio bokšto. Olandiją, kur beveik neturėjo vietos kur praskristi. Ispaniją, kur prisivalgė daug skanių apelsinų, ir dar daug kitų šalių. Per tą laiką lapai išbluko, suseno - pasikeitė nebeatpažįstamai. Pagaliau nusprendę, kad jau laikas namo, lapai su Vėjo pagalba vėl parkeliavo prie Gluosnio. Nuo ilgo laukimo jis suseno, iš vidaus išpuvo ir numirė. Nieko neradę Gluosnio vietoj gedėdami lapai labai norėjo kam nors išsipasakoti, todėl nuskrido iki pirmos pasitaikiusios pražydusios gėlelės ir jai papasakojo visą savo kelionę, visus matytus vaizdus. Gėlytė buvo nustebus, susidomėjus ir vėliau viską sugebėjo papasakoti iki menkiausios smulkmenos.
  Netrukus pievoje pasklido gandai apie viską mačiusią gėlę ir visi gyvi ir galintys judėti daiktai pradėjo plūsti pas gėlytę. Ši, kadangi buvo labai gera, papasakojo viską ką girdėjo. Taip lapų kelionė iš lūpų į lūpas perkeliavo per visą didelę pievą. Ir neužilgo pastaroji pieva tapo pati protingiausia pasaulio Pieva.