Ar pameni žalias slides?
Įraudę kopėme, linksmi, girti adrenalinu,
Devynios pušys, skardis, vėžės plačios...
Vėliau, kai jau nuskridom nuo tramplino,
Tu irgi nugriuvai.
Nors nusileidai stačias...
O Kijeve tuomet?
Kreščiatike gegužyje gražu kaštonams žydint.
Vėlai ir sunkiai suradai mane aną žieduotą naktį -
nes bėgdamas ledų – žioplys - buvau paklydęs;
Tu, aišku, neverkei.
Raudonos akys nuo žiedų galėjo tapti…
Ir dar tas dviratis!
Tas pirmas tikras dviratis – kitam mieste gyvenom.
Važiavom, išsirinkome, išbandėme. O kaip namo gabenom?
Burtus mes traukėm ir laimėjau. Tau teko autobusas.
Pasitikai dar gatvėje.
Nors myniau aš, širdis greičiau Tavoji mušės...
Greitai Tavo gimtadienis, Tėti.