Sakai ''atėjau...''

Mėnulis  jaučio  ženkle
žadėjo  mirtį. Savamokslis
dailidė  skobė  kryžių.
Savo  amatą  išmanė
išmoko  iš  tėvo.

Mėnulis  jaučio  ženkle
apdovanojo  amžiams
alyvmedžiu  kvepiančiu  kryžium,
šešiom  neobliuotom  lentom,
erškėtrožės  šaka  vainikui,
lydekos  skrandy  rūdijančia  vinim.
Viltį - išganingą  malonę
numetė  po  kojom. Pasikelk…

Mėnulis  jaučio  ženkle.
Po  kelių  dienų  užtemimas.
Būčiau  pranašas  vesčiau
nuolankumo  ištroškusius.
Pildosi  saldžiųjų  postulatų indas
varva  medum. Jame  tau kojas
numazgos  Kitatikė  pasruvusiom
krauju  akim  iš  siaubo. Ieškojimai
angies  geluoniu eretikus  paženklins.

Jaučiu  nuo  suleistų
esaties  nuodų  suverda
į  vientisą  masę  kūnas
ir  kraujas, tampa  niekuo.
Sąrėmių  skausmuose  gimė
baimė. Sakai,, Atėjau  su  Dievu…’’

Tik  aš  dievų  neturiu 
nebuvau  jų  sutikus.
Stebėjau  kanonus, tabu
paklusnumui  ugdyti.
Belsiu. Neatidarys  durų
užkaltų  kryžium.
Svetimos  mintys  nuodai-
negrisiu  jomis  kelio  į širdį.
Mėnulis  jaučio  ženkle.
Sakai,, Atėjau  su  kardu…’’