Jis: Nutilk. Palaidoki mane į naktį paslaptingą
Kur angelų ištvirkę pirštai žaidžia viltį
Nei tau, nei man žaidimas nepatinka
Bandyk atspėt, kuris iš mūsų šiąnakt turi mirti?
Ji: Ir vėl esu ne ta, kurios sulaukei
Nekukliai pasislėpęs dėmesio centre
Lyg aukso veršį garbinai išblukusį portretą
Juodu tušu tapytą tamsiame lape
Jis: Duris pravėrus tylinčiu žvilgsniu
Mažais akių žingsneliais gaudžiau tavo geismą
O tu tikėjai mano nuodėmingu liežuviu
Meluojančiu pigiai pateiktą aistrą
Ji: Po tavo rūbais slėpdavau ledinį juoką
Ir kryžius laimindavau ugnimi
Buvau be galo panaši į tą, kurios kadais ieškojai
Kurią mylėjai. Bet ne ta pati
Jis: Naivi. Buvai. Ir pavertei tokiu mane
Nemėgai nešvarių jausmų
Bandžiau nuplauti širdį tekančia srove
Tačiau nepajėgiau išbalinti žaizdų
Ji: Klykiau po tavo langu. Myliu. Skauda!
Mylėti skauda. Kai nebegali nekęst
Ausim išgėręs mano raudą
Tyla man pasakei, kad laikas skęst
Jis: Ir mūsų paskutinę naktį juodo ežero dugne
Paklausiau, ar mirtim tiki?
Tu atsakei, kad šiąnakt mirsi už mane
O ryt... Pabus kiti