Ėjau aš tamsų vakarą miške ir supratau,, Aš pasiklydau nežinioj,,
Kur dingo manos svajos
Pilnos šypsenos ir džiaugsmo?
Ar dingo jos iš liūdesio liūdnaus,
Ar dingo jos iš baisaus nusivylimo?
Kur prapuolė mano norai
Pripildyti poezijos ir prozos?
Todėl, kad eilės nesirašo,
Ar mintys man nekyla?
Kur išbėgo mano džiaugsmas?
Kuris pašalindavo mano skausmą?
Gal aš per begalinį skausmą širdy
Jau nebemoku svajot, norėt ir džiaugtis?
Pasiklydau aš labirinte
Todėl prašau padėkit man iš jo išeiti...
Kaip man palikti šį liūdesio supančiotą labirintą,
Išeiti ir vėl pradėt svajoti, norėti ir džiaugtis?
Ir aš staiga pamatau begalinę šviesą.
Taip tai saulė, bet man tai išėjimas iš labirinto.
Aš vėl pradėjau svajoti, norėti ir džiaugtis!
Ir dėkot galiu už tai tik jums...