Rašyk
Eilės (72246)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10354)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Prologas

Grįžta Mošė, mojuodamas tortu. Tortas – Rebekai. Nes ją myli.  Drykstanti seilė ir smunkančios kelnės  išduoda, kad šįkart jis rimtai padaugino. Kažkada Mošė buvo didelis viršininkas. Iki tos dienos, kai vaikai nesugrįžo iš užsienio. Dabar jis – poetų draugas.

Natašos mergaitė vis dar verkia, prispaudusi veiduką prie vaikų darželio tvoros. Čia pat,  už tvoros, ji mato savo kiemą. Tik tvora – ne jos dantims. Vien šlapių akių žvilgsniu prasiveržia pro metalo tinklą. Namo.

Parsiūbuoja Karalienė, slėpdama veidą po madinga skrybėle. Kraujosrūvas slepia. Viešumoje ponas advokatas bučiuoja savo žmonos pirštų galiukus ir vadina ją karaliene. Bet blokinio namo sienos plonos. Kiaurai girdisi jo šlykštus isteriškas spygavimas.

Ninkos brolis grįžo iš kalėjimo ir kiaurą dieną sėdi balkone rūkydamas. Jis sako, kad viskas šiame gyvenime vyksta vardan meilės arba iš meilės.

Marija daužo kilimus. Kasdien daužo. Kai vyras pasikorė, nebeliko kuo rūpintis. Tai ir daužo tuos kilimus, kažką panosėje burbuliuodama. Gal meldžiasi. O gal keiksnoja. Kieno reikalas.

Ketvirtadieniais kaimynės dažosi lūpas ir renkasi pas Ireną žiūrėti „Dinastijos“. Ne todėl, kad neturėtų televizoriaus, tiesiog taip linksmiau. Po serialo Irena joms pasakoja apie savo kelionę į Egiptą. Visos aikčioja ir pavydi. Vėliau laiptinėje drabsto Ireną purvais. Be pykčio. Tiesiog taip lengviau.

Pro atvirą langą trečiame aukšte girdėti, kaip Ryžikas kankina smuiką. Jam jau trylika, o tėvai jį už rankyčių vedžiojasi. Per tuos vedžiojimus jo veidas tampa raudonesnis už plaukus. Tik aplink lūpas taip balta balta. Niekas iš jo nesijuokia. Bet niekas ir nedraugauja.



Tai – mano kaimynai. Dabar turėčiau papasakoti istoriją. Bet negaliu. Gal dar ne laikas. Gal ir nereikia, gal tu ir pats ją žinai. Tik vis galvojasi, ar tikrai yra tas vienas vienintelis žodis, galintis visa paaiškinti...



Epilogas

Moškės ir Rebekos vaikai vieną dieną sugrįžo. Vaikai visuomet grįžta. Grįžo, vedini didžiuliais užsienietiškai kvepiančiais lagaminais, pilnais dovanų. Bet tėvų atleidimo negavo. Moškę su Rebeka tuo metu jau buvo priglaudęs Abraomas. Vaikai labai sielvartavo. Atgailaudami tėvų butą padovanojo vietinei žydų bendruomenei, o lauktuves išdalino kaimynams. Dėkingi kaimynai papasakojo, kaip išlydėjo Moškę, o neužilgo, ir Rebeką į paskutinę kelionę, kokios gražios buvo laidotuvės. Ir nutylėjo, kaip sunkiai Moškė sirgo, kaip Rebeka neturėjo pinigų vaistams. Kaip Moškė vis kosėjo ir kosėjo, o Rebeka vaikščiojo paskui jį su kibiru, kad nespjaudytų, kur papuolė. O vieną dieną Moškė ėmė ir išspjovė savo plaučius į tą kibirą.

Ninkos brolis vėl sėdo į kalėjimą. Ir vėl už teisybę. Ninkos brolis nėra kokia šiukšlė. Tik neteisybė jam lyg buliui raudonas skuduras. Už ją ir mušasi lig pamišimo. O mūsų gatvelėje neteisybės tiek, kad visam jo gyvenimui užteks. Šįkart sėdi už tai, kad advokatą sumušė. Neapsikentęs, už ką Karalienę skriaudžia. Karalienė labai pasimetė, nežinojo, kaip čia tokioje situacijoje pasielgti. Chuliganui į glėbį nepuolė. Puolė į paniką. Po to – į depresiją. Depresija jai labai tiko ir ji labai išgražėjo. Jaunas malonus daktaras ją gydė. Išgydęs vedė. Dabar jiedu kas rytą kavą balkone geria. Tiesiai prieš advokato langus.

Bet ilgiausiai Ninkos brolis kalėjo dėl Natašos mergaitės. Mergaitė vieną dieną liovėsi graužti tvorą ir išmoko per ją persiristi. Natašai teko išvežti ją į savaitinį darželį. Natašos mergaitė augo labai liūdna ir labai gera. Buvo auksinės širdies. Tai ir lipo prie jos visokie nelaimėliai. Pasitaikydavo ir šlykščių lipikų, kurie šlykščiai pasinaudodavo jos gerumu. Mušė juos Ninkos brolis, mušė, kol vieną dieną jam tai nusibodo. Nekvailas gi. O Natašos mergaitė kvaila. Guli su vedusiais vyrais. Bet savo vaikų į darželį neatiduoda. Uždaro juos namie, kai išeina į darbą. Jie nusimauna kelnes, užsilipa ant palangės ir šoka nuogi. Vienas kartą iškrito pro langą. Nieko jam neatsitiko.

Ryžikui vieną dieną irgi viskas atsibodo. Ir tada jo širdyje apsigyveno demonas. Demono pagalba (ne kitaip) Ryžikas tapo garsiu muzikantu. Grojo taip, kad nuo jo grojimo oda šiurpo ir plaukai piestu stojos. Grojo, lyg tą savo smuiką žudytų, lyg savo tėvus kankintų. Tėvai nepraleisdavo nė vieno Ryžiko koncerto. Jie visuomet sėdėdavo pirmoje eilėje. Kol vieną dieną nebepakilo nuo savo kėdžių. Koncertas baigėsi, o jie taip ir liko sėdėti, sustingę, susirakinę rankomis ir šypsenomis.

Irena ilgai ieškojo savo laimės romanuose ir tolimose šalyse. O rado ją šalia pono advokato. Tiesa, Irena ne tokia išpuoselėta, kaip Karalienė. Nemoka taip atsainiai nusimesti audinės kailinukų. Ir nekvepia taip alpiai... Bet čia ponas advokatas parodė, kuo tampa moteris prie gero vyro. Atmirkė suskirdusius Irenos kulnus, suvystė Ireną į permatomus peniuarus ir karūnavo. Tik neilgai ta laimė truko... Dabar Irena lanko Ninkos brolį kalėjime. Gal iš to kas nors ir gausis.

O Marija ir toliau daužo kilimus. Ir niekam tas daužymas nekliūna, nes niekas jo ir negirdi. Kaip negirdi laiko žingsnių. Ar širdies dūžių.
2006-02-25 00:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-19 12:59
Lengvai
oho, gerulis šitas, labai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-01 21:38
Viltė Raganaitė
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-07 16:59
Operos Smekla
va cia buvo kazkas nerealaus.
lengva, tiesmuka, gyvenimiska, gal net kiek holivudiska, taciau manau, kad labai gerai parasyta:) puikiai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-27 19:59
Si bilė Sibire
Labai gerai. Tik štai kyla klausimas: kas čia?
Proza ar scenarijus?
Ogi gali būti tas ir tas, nes kai kokybiška, tai daug kur tinka.
Pagarba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-26 14:41
Tomas Marcinkevičius
Kokybiška. Tik epizodas su vaikais, prieš langą nuogais šokančiais, kažkaip nivieriu...

Smagu. Gal nenutolsta nuo dabartinių populiarių linijų, bet kokybė yr kokybė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-25 20:38
ir kiti
jau niežti nagai nufilmuoti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-25 16:17
Juodraščiai
gerai skaitosi:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-25 00:46
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
tikrai nebaigtas. bet medžiaga pateikta gerai. portretai ryškūs ir raiškūs. bet blogybė ne tame kad nebaigtas. žinai ko pasigendu, vasara? tavęs pasigendu čia. vis dar pamenu tavo „užmuįti musę“ ar koks ten buvo? ir dar tą apie ispaniją. ten buva tu. tavo autentika, o čia randu kąžką paknakamai kokybiško, bet kažkur daug sykių jau skaityto/matyto/girdėto. nesuprask klaidingai -- čia gana gražiai viskas, tačiau tai nors ir kokybiška irgi klišė kažkokia. todėl tau čia trūksta ne tik siužetėlio ant kurio sunersi visą tai, bet tavo autentikos. nežinau, beje, kas tai yra. bet jei sugebėtum parašyti tai taip kaip tik tu viena parašytum, tai gal net ir nebaigtas variantas būtų baigtas. ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą