Ėjai basa per sniegą,
Ištipentą paukščių snapuose besislepiančio tikėjimo.
Basa per sniegą,
Išplazdentą paukščių sparnuose užmigusio nerimo.
Basa per sniegą,
Išmintą vilties ir veržlumo -
Paukščių plunksnų dėlionės dangui.
Tau basai,
Man nematant.
Tau tyliai verkiant
Gal kažko,
Gal nieko.
Tau suodžių žodžiais speigą kalbinant kas naktį,
Kasnakt viltis į baltą angelą iš sniego virto.
Nuo šiol,
Viltis ant tavo pėdų ir
Angelas ant tavo paukščio skrydžio.