Juk buvo kitaip. Ką tik.

Išpjauk gabalėlį                              už tvoros).O
savo jausmo.                                  pienę pirmą kartą pamatei
Atšipusiu peiliu, kurs                        ir sutrypei, nes tai
tik kutena venas.                            tau priminė
(Kraujas nuplauna                          mane. Kodėl žudyti
švarius langus.)                              tai, kas neišleidžia
Dar kartą lietus                              garso? Kodėl žudyti tą,kas
prisiūs sagas į                                nesuvokia skausmo?
juodą paltą.                                    Baisu matyt
Dar kartą užmigęs                          nematančias akis.
veidas pavirs                                  Jose sutilptų visas
trupiniais.                                      Vilniaus džiaugsmas.
Nusisuksi, nes kitoj                        Pumpuras - neat-
gatvės pusėj                                  plėšiamas vokas,
pamatysi save.                              o laiškas skirtas
Žinoma melodija                            merdintiems namams.
nebeskambės.                                Jose gyvybė
Nenudrožti pirštai                            išdaužia langus ir
lūžinės.                                          išsineša kasdien
Spjausi į tuščią                              po plytą. Pastatykim
šulinį. O ten                                  paminklą
gyvena išmesti                              ateinantiems. Palikim
žaislai. Juk                                    save išeinantiems.
sutampa minutinė                          Apsikabinus stulpą
ir valandinė rodyklės.                      virš galvos karksi
Juk atsidaro                                    varną. Jos plunksnos
durys. Jos                                      nusileidžia į
jaučia šilumą.                                  plaukus. Jos
Megztinio, bet ne                            plunksnos užmerkia
tavo. Moterys su                              mintis.
buteliukais kvepalų
bandys užgožti
vieną tulpę.
(Geltoną. Ji auga