Mano tėvas

Mano tėvas langines užvėrė
Kaip žemė užveria duobę
Dilgėlių sodas vienišai vešėjo
Kaip tušti kambariai pelijančiom sienom

Mano tėvas bejėgis
rėmėsi į sieną paguodos
išganymo tvirtybės
prašė užtarimo
savų dievų
stikliniuose graliuose -
savo džino skysčio pavidalo

Mano tėvas manęs šaukėsi
bet ne duonos kriaukšlės prašėsi
mane kaip auką dievui kviesti
mekenančio ėriuko misiją parinkęs 
pašaukt dievus - išlaisvint džiną
kaip tėvui pridera pagalbos kreipėsi

Mano tėvas langines uždarė
dar netemo o akys aukojo save
sava mana viliojo gailestį iš
padilbų stiklinėm deivėm riedantį
dar netemo bet aplink  - naktis
plaukais kuteno papilvę skausmingai
kvietė įleist kvietė užeit
nes ir nakčiai naktimis skauda
skauda pilant lietui pro šalį

Mano tėvas mėgo gėles
dar menu kvapnias orchidėjas
dar menu rytais pjaunamą žolę
dar menu purią žemę lauke
kur su tėvu sodinome vaismedžius
Mano tėvas tikėjo į Dievą
dar ir maldą prie stalo menu
dar ir Biblijos mokymai likę
dar ir kryžių ant kaklo nešu
tik sunkėja apykaklė mano ---
---tėvas geras žmogus
praradęs save ir tikėjimą
radęs  džiną stikliniame gralyje
galingą it dribsmėlio jėgą --

Mano tėvas langines užvėrė
dilgeles sode išvydęs
jo akys viliojo nostalgiją
ir žmogų senai duvusį

Mano tėvas džiną išvydęs
šaukėsi naktį suvilgyt blakstienas