Avarinis

Man primeni mane, turi neblogą skonį –

Gegutės, štai, sukartos dėl gražumo beržynėly –
Tau,
Ir sukasi ratu
Šventi muliažai, kankiniai ir barmalėjai,
Apokalipsės pastoriai, jų dideli ir riebūs mikrofonai.

Nuo šito grožio pajunti, kaip juda kraujas
Kuro filtruose,
Iš lėto kyla pernai numuštas balandis
Gadindamas, beje, visai neblogą orą.

O laikas, eidamas pro šalį, žviegia
Tarsi kiaulė ant altoriaus, dar nepastatyto,
Tokiam pačiam kaip tu, tik dar nesukurtam,
Linksmajam kiborgui.
Kvailesnis pasakytų – žviegia žadintuvas.

Iš šito triukšmo blyksteli,
Įsižiebia delnuos raudonos šviesos –
„Stop“
Ir dega antpečiai mažų vaikelių iš baltosios salės,
baltosios saulės.
Esi centre.

Platformos pajuda link debesyno be penkių aštuonios
Nurėždamos nespėjusiesiems kojas.