Žinai, kartu keliausim
Ryškinti spalvos. Vaivorykštės –
lietaus ir saulės vaiko.
Ir debesų baltuos pūkuos,
Tarp paukščių klegesio kartu mes
Paskrajosim.
Aš gvelbsiu žėrinčius lašus, o tu
Kalbėsi rasai melo lyras.
Rugiagėlei melsvai languos,
Aš duosiu saulės šypsnį tyrą.
Rausvaplaukei vienuolei kol pinsiu kasas
Galėsi pavogti jos lūpas.
O žmogui berankiui paduosiu rankas.
Kol tu supsi dukrą nesuptą.
O kur gi dar nukakt norėtum?
- Kvailute, gal be žiežirbų tik liepsnele,
Tavąsias lūpas ugnimi užlieti.