Tamsiausiame kambario kampe
kurio mėnulio tiltas nepasiekia
vos matoma juoda ožkelė
šešėliais žaidžia
jos akys mažytės
it meškiuko
iš vaikystės vasaros
kiekvieną judesį seka
o sapnui įsėlinant
po kambarį straksi
aštriais nagiukais
į grindis stuksena
nemiegok!