neb‘moku jau kaip dainius eit,
dainuot, skalambyt,
tarškėt giesmių apie Viduramžius.
Neb‘moku.
net bučiuot it Judas,
tekėti tavo skruostu, bėgt,
nemoku sunktis pamazgom,
plaštakėm leistis.
bučiuot kelius
it senas kiparisas [neišmoksiu],
sulinkęs dykumų oazėj, bet ne nuo sausros.
išmokau tyliai melstis praeičiai,
močiutės vilnoms, kailiams sabalų.
išmokau sunkiai, taip kaip tu,
begriaudamas,
[beprievartaudamas] pavienį
grožį