Ir išėjom pasižiūrėti to svarbesnio,
kuris medžiais nesikarsto, o jei ir karstosi,
tai vis tiek nemačiau.
Taip ir nesuskaičiavai kiek pirščiukų turėjo
mažoji Abulafija prieš miegą, kai dar nebuvom čia,
ir taškai dar nebuvo išsitampę įvairiomis formomis,
ir nesislapstė tarp geltonų užuolaidėlių prie lango.
Vardai normuoti, o begalybė į apskritimo kampukus sutraukta
šypsosi amerikietiška šypsena.
Gal tik visai nėra jo ten matematiniam modelyje
vietoje, kur durys apnertos ypatingai rausvom rožytėm,
ir kupinas entuziazmo švysčioja mėnulis ant popieriaus.


mko








