Skausmingai parklupęs ant sniego
nekalto ir balto,
tapau mintyse ant molberto
raudoną, užšalusią gėlę.
Ir popierium skrieja
peizažai, eskizai, portretai –
plaukai susivėlę
ir sūriai skanaujasi mėlynos akys.
Stiklinės plaštakės
negali ropoti
apnuogintu stiebu,
tad praskleidžiu žiedą,
išlieju kruviną jūrą
ir šventiškai puošdamas sniegą
raudonu herberu
užmiegu.


Eustachijus Skardelė










