šventoji Dvina

skrisk, pieva, skrisk,
patvink, šventoji Dvina.
atmink, kad dar laukai skylėti
juodžemio
kad rankų nekelia.. vis dar.
pušynai
ir vanduo.
pušynai ramuma..
Atsimeni tenai, prie upės,
kur dieviška tyla atrodė
šitokia srauni! kaip ji,
Dvina,
ir iš pilkų dykynių garsas
buvo  tolimas ir senas..
Prisimeni, mes negyvenom čia,
gyvenom ten,
naktim ir vakarais atbundančios
šiaurinės Dvinos rankose.
kur plynos stepės mus ramino.
žinau, kad būsi visada,
ir visada mana.
Mylėk mane, šventoji Dvina.