Mėlynos girios

Būtybė baltais sparnais,
O, galbūt juodas,
Tai nebesvarbu
Prisvilo puode,
Jis rausvais, juodai pilkais
Taškais pamargintas buvo.
Iš mėlynų miškų tuntais vežiausi
Parūkytą žuvį...

Tikrai nekas,
Nebegerai
Vėl iš naujo,
Jie ne ant medžių,
O, apelsinai auga saujoj,
Puburkę avižos,
Žali rugių akuotai,
Juos varnos lesa
Kreivais snapais-kampuotais.

Man negerai,
Šlykšti, pilka
Gadynė.
Sulūžo arklas,
Vežimo supuvę jau skersiniai.
Dūmtraukis  seniai,
Jau nebetraukia,
O boba tiktai rėkia staugia…

Miške kur liepos žalios,
Ąžuolai auksiniai,
Ir saulė šviečia mėlyna,
Ne sidabrinė
Tarp samanų ten,
Ešeriai skandinas,
Ten girios mėlynos,
Nelyg mėlynė.