Šekspyriška dienelė

Apsiniaukęs pavasario vakaras
gervių uždengtu dangumi
viržių vainikas veržiantis galvą
ir vėjas plėšiantis gluosnio šakas

Toks vakaras, kad upėj
regėsi groteskišką atspindį savo
ir būsi tikra, kad likimas tavęs nepalies
arba tu nepaliesi šalto upės vandens

Nors vėjas įsiutęs sukausto rožių akis
ir lapais, grumstais, paukščio plunksnom
užlipdo akis; šaltas upės vanduo
tyliai glosto kažką - ech dar viena mokosi plaukti............