reikia judet tolyn

Ša, ramiai, pasiklausyk atidžiai,
Ar tu tai girdi. Kaip sklando mintys,
Ir kaip tyliai kalba viltys.
Ar tik ne dėl to, kad netiki savim,
Negali pasitikėti ir manim.

Ėjau per naktį,
Joje slėpiau savo ašaras,
Slėpiau save ir liūdesį tą.
Ar girdi kaip lašas slenka stiklu,
Tuo, į kurį aš alsuoju.

Gale tos gatvės nieko jau nėra,
Kuria aš myniau taką pas tave,
Kuris mane pažino iš eisenos
Ir lėto žingsnio kaip ėjome drauge.

Tačiau aš nusibodau tamsai tai
Su savo liūdesiu ir ašaromis. O tai,
Nes nepatiko takui tam kuriuo
Aš vaikščiojau dažnai.

Ir langas pro kurį
Aš mėgau žiūrėt į tolį,
Stebėt paukščius, tik
Verkia su manimi kartu.
Ir rodo jis man vaizdą jau kitokį,
Ne tą, kurį aš pripratau matyt.

Kas žino, gal ryt aš neliūdėsiu,
Ir nebeprireiks man tos tamsos
O jai nereiks manęs paslėpti.
Ir langas man parodys tuos vaizdus
Kuriuos, norėčiau vėl matyt.

O gal užteks liūdėt ir susirast kitus takus,
Pažvelgt pro naujus langus.
Judėt tolyn