Bažnyčioj

Sekmadienio rytą
pilna bažnyčia žmonių,
stoviu ir aš po balkonu,
o mano viltis, mano siela
drąsiai ieško Tavo veido ir
šnabždant maldą pavirsta žodžiu.
Kiek gi dar iš čia esančiųjų
laukia gyvenimo ar mirties?
Kaip ir aš - nei tikinčių, nei netikinčių,
norinčių surast altoriuj tiesą,
susipainiojusių gyvenime,
bet vis dar ieškančių prasmės.
Mąstau - visi mes laukiam
tarsi ateinančio Mesijo - vilties,
šitoj bažnyčioj esame tikri,
tikėjimas - ar tik vargonų aidas,
man įdomu - tokia minia žmonių -
išvysti nori Tavo veidą -
Kurie gi būsime pirmiausia išgirsti?