Akmuo

Jau visos gervės išskrido
Vėjo plaukus sutaršiusios
Kaminų dūmuose plunksnas šokdinusios
Vardais viens kitos nevadinusios.

Jaunas akmuo tikėjimais
Aprengiamas-nurengiamas.
Nespėjo mojuoti:
Gervių žvilgsniai skirtingi,
O ir jis ne vagis padorumo.

Pelenų plunksnomis geltonos tulpės čiaudėjo-
Tūkstančiai linguojančių saulių-
Akmenimis nepasenusios.

Kažin kas pasakė, kad čia kintantis veidrodis
Ir atšvaitas ir realybė nepasidalinčiomis sienomis.
Ir perėjos, vingiuojančios vizijų sėklomis.
Vienos vėjo nupustomos,
Kitos tikinčio tylėjimo ieškančios.

---  ---  ---  ---
Čia laikas išvalgo sienas
Nesijaučia jis reikalingas.
Ir bėga bijodamas būti
Griebiamas atšvaitų susapnuotų vėjų.






Skirta šiandien aplankytiems žmonėms.