vakaras

ir norėjosi pjautis venas
ak, tų ievų žydėjimas
einant žvyrkeliu parnešti stiklainį
pieno iš kaimynų
o dar tie maži kankorėžiukai!
ne ant eglių
aš tada bijojau medžiotojų
ir norėjosi šuniuko


ir norėjosi pjautis venas
prieš trejetą metų
ak, tas kvapas jazminų

dar raškėme vyšnias Kaune
o dar vėliau
ak, tie akmenys kelyje

Šarūnas sėdi lango fone
radiatorius esti jam kėde
ir verkia
paskui kambary kitame
apkabina mane
ir užmiegam

ak, dusinantis kvapas
girtų pilnamečių