Tėti tėti

Ką šįkart pasiėmei, tėve?
Koralą – Uralo kalnų.
Po vieną detalę brandintą
Sudeginai lig pelenų.

O gandriško snapo sūpuoklės 
Nūnai užliūliavus lopšinei.
Be kraičio ir duonos paliktą,
Sieki pamatyt ne tėvynėj.

Ant pirštų raukšles suskaičiavęs,
Kai nieks nebegros jau piano
Su žemės saujelę gyvenęs
Nevesiu šio seno žmogelio.

Ką tąkart paėmei, tėve?
Oi  ne. Ne koralą Uralo
Švelnumą, tyrumą pardavęs
O tėvu vadinsiu dėl  - prado.