Aš girta paukštė, girto medžio
Ir girto vėjo laukuose.
Stikliuką prietemoj išlenkus,
Danguj supuosi lyg dvasia.
O po manim siūbuoja gėlės,
Pravirksta vyrai traukiniuos.
Ir keikia paukštę valkatėlę,
Nuo šiukšlių gretimos krūvos.
Blaškaus po dangų, giesmę giedu,
Glaudžiuosi nakčiai prie akmens.
O traiškančios strėlės sulaukus,
Krisiu ir surūdysiu plaukuose...