Išėjusiam

Sugrįžk, subraižytas ir alkanas,
Dulkėtas milijono žingsnių dulkių –
Tu mano sapnuose regiesi valgantis
Tas vynuoges,
Kurias tespaudžia vargšai sultims.

Pareik, šunų nekenčiamas, aplotas,
Daužytas lazdomis ir akmeniu vaišintas –
Patiesiu grįžusiam švarias paklodes,
Tau duonos
Laušiu pirštais ir maitinsiu.

Sugrįžk, tylėdamas ir tylintis,
Sunkia našta ant skaudančio peties –
Ji tau netars ne žodžio, nes nemylimas
Esi, kai klausi:
“Ar ilgai dar eit reikės? ”

Pareik, parklupk į mano skreistą –
Atleista bus, aš tau sakau teisybę iš tiesų,
Už viską, kas paniekinta ar geista,
Tiktai neklausk,
Iš kur ir kas suteiks kely jėgų.

Sugrįžk, nelaukiamas, nesitikimas –
Aš tik sapnuoju, kad esi, buvai.
Ir nusidėjęs, atleidimo grįžtantis
Atleistas bus,
Nes pamiršau, o tu grįžai.

Pareik per vynuogyną, jau nebesamą,
Pro besiganančias avis, jų piemenis,
Netark nė žodžio savo naštai nešamai –
Ji ne kurčia,
Bet ji nemoka vieno skiemenio
“Taip”.