Be rūpesčio diena

Pirmadienis pakirdo sumaištim,
O žadintuvas piktas plyšaus.
Dar vos tik atgulei, o jis dejuos:
Aptingęs tu ir nėr kalbos!
Neleidęs teisintis užvilks apsiaustą,
Išvijęs sutemom skubėt
Lyg vakaru aptingęs rytas.

Dar batai žliugsi, dar nespės išdžiūt,
Nes dar tik vakar juos padžiovęs.
Kai rytą sveikinai maldom,
O rytas smirdi smalkių nuodais.

Pažliugęs, šlapias, be esmės,
Nors esmę suradai atradęs Dievą.
Jis palydės iki namų,
Bet kažkodėl imurkdys kojas.

Į kelią tramdomą duobėm-
Čia neišdrįs sustoti motociklas.
Aplenkęs skersgatvį riaumos dainom,
Apkursi, keikiesi, eini sušutęs.

Jį pasitikti jau kitom dienom-
Tą savo lemtį tokią sūrią,
Skubi gamyklon lyg naktim,
Nors rytu jau esi pakirdęs.

Kava liūliuoja, nerandu
Aš tos minutės, kad apgirtus,
Galėčiau skelbti: ateinu!
Be rūpesčio dienos vargdienės.