Frigidiškai šalta – manosios asmenybės atmaina.
Kalta. Dėl šios žiemos kalta – trilypė mano mūza netyroji.
Šlakais ir dobilo spalva išpirki melo ženklią nedorybę.
Sūpavimo besaikio lyguma – supančioto žmogelio nuosavybė.
Skeveldros dūžio laukimu, pratęsiu tavo gailesčio limitą.
Aidų, dejonių, aimanų. Tyrumo net simbolinio neliko.
Nuo jūros atsviestas žvarbiai tik nedėkingas lašas nuklydimų.