Bet jausmo - ne

Mano suknelė šnara, tiesinu jos raukšles nelyg neofitas bandantis dogmose perskaityti savo vardą. Kuklumas manęs nebepuošia. Aš puošiu kuklumą, gintariniai karoliai ir agurkžiedžiai ant kaklo - istorija, kurią šiąnakt tau papasakosiu.

____________

Arba ne. Galiu pasiversti bet kuo, laume, valytoja, šiukšliadėže, mišku - bet kuo, bet svarbu ne tai, svarbu ne procesas, ne idėja, ne. Svarbiausia, ką matai pro langą. Ne tik lietų, ne tik vėją. Tu matai mane, purvą valančią laumę. Tai ne profesija, aš pašaukta.

____________

Agurkžiedžiai sudžiūva ir badosi. Jau nei kvapo, ar tik nesugebėjimas išuostyti. Netekti galėčiau beveik visko: kojų, kuklumo, nesuvalgytų pusryčių, akvarelės balų. Beveik. Bet jausmo - ne.

____________

Aš dar nieko nepavogiau. Gal dėl to ir kvėpuoju. Vis. Apgavau, pamelavau - gal. šiūpsnis dulkių po kojom, kurių galiu netekti. dulkės kaip gintaras - auksas, bet tik beveik.

___________

Bet jausmo - ne.

___________

Bet jausmo - ne.

___________

Įsisupusi suknelės klostėse vakaro pasaka.