Atributai

retkarčiais banguoja aplinkui mėlyni rudi bespalviai. labiausiai myliu su ašarom. dar nemačiau lietaus juodo, atleisk, tik vienas iš bandymų - skolinuosi. jaučiu, kad skleidžiasi siela gaudžiant. girdžiu, krenta gulbės užburtos, mamos kavos tirščiais kankintos ir Nagio basi angelai.

dabar ne ruduo, tik truputį panašu: metalinis lapas - negyvas lapas - miręs lapas. graži dovana. bučiavo mane į skruostą girtas metalistas, ledais pavaišino, patarė plaukus auginti raudonus. Yoko Ono turi ir šokti basa pragare.

kad nepamirščiau: mėlyną pakelį pieno rankinėn. juk ruduo tai ir Aurelijus, ir aš geltonų lapų fone, kad netektų proto nepažįstamas kulinaras (o ne tas, liaunas rankas vazoje bonsuojantis). man to nereikia. taigi vandenį naktį, o po dešimties metų tas liūdesio angelas Mamontovo. jis ant naujos uolos už šešis šimtus litų. ana eina pieno pirkti (vasarą). bet tikrai liūdna.

Taharieli, Akajau, Zaruk!
O jei teigsiu, kad baikerių tatuiruotės - tik lipdukai?