Perono pasaka

Žengiau į peroną rūškanas aš,
Saulės lydinio virbas spiegė,
Nevaidinto veikalo mintį peš
Grotom dailintas šuolis į priekį

Teatrų šiltnamis depų arenoj
Miesto leisgyvę akį raižo...
Grėblio pirštas, šukuosenos šieno
Lyg sušaudytos motinų vaišės

Aureolėm suvilgytos moterys:
Trūksta širdys ir bėgiams karšta -
Nepailstantis laiškas it rotorius
Jas įkniaubia į kruviną maršką.

Per pasaulį, iššluotą, bet glitų
Plieno rankos, kur smaugia vaikus,
Mums į delną po veidą įkrito -
Į peroną jau laiko nebus.