rytiniai pasiraivymai

mano rytai, lyg sugędusio gramofono raudos,
katarsio ritmu, basom per nuogus akmenis
..
atleiskit, dar tik puse aštuontos,
dar siela pasišiaušusia ir negrimuotais tekstais;
atleiskit nerangi, kliudžiau -žvilgsniu
šįryt atrodot nepažįstamas..
šianakt jaukinomes gandrus..?
iš tolumos ataidi suvokimai,
vidinis balsas vėl preciziškai tikslus..
ypač  parėjus  laikui- kerštui-
įjungia visus jutimus:
parskrisdamas baltais arkliais ir rozinem telyciom
atsiima uz vakarykščius murkdydymus
praverdamas paikas akis dygiom tiesiom..
atleiskite-dar truputelį, dar kavos..
tokia vat štai preliudija dienos..