*****

kad nebūtum vieniša
vėjas švelniai
pažadina paltą
kartu pajudindamas
geiduliu kvepiančias sagas
valanda užsimerkia
sekundės krapšto jos spyną
kad galėtų saugiai
išeiti į kitą skaičių
vasario dešimta prisiliečia prie ryto
žiema virpteli
kai ašara dreskia skruostą
tik netark
kad skauda pavasariu
ir pabūk šalia