Kai žmonės ir daiktai akis užmerkia,
ir vakarui langai jau praverti,
kažkas lauke taip tyliai tyliai verkia,
tarytum jūra oštų netoli.
Atklydę debesys užstoja delčią,
už lango atdaro naktis akla,
tiktai sode kažkas taip tyliai verkia,
galbūt dangaus žvaigždelė vieniša?
Tamsa išblunka paslapčia. Už lango
iš lėto skleidžiasi dienos gėlė.
Kas verkė? - Nežinau.
Varpeliais skamba
mažytės ašarėlės ant žolės.