paradoksaliai žvelgiantis

tavo ir mano nuosavybėmis neklotom lovom ir
naminių salotų liekanomis užgerta naktis
išskystų pamačiusi neva žavų rytą – bemiegės
akys lūpdažiu nuėjęs kaklas kaklu nuėjusios
ir praėjusios žvilgsnių valandos

apsivilktas chalatas iš chamiakų užpakaliukų
pūkų ilgainiui nusišeria – per daug blusų – per
daug neištikimų vakarų – nuo šypsenų išpampę
kokteilių stiklai prigesusi lempos formos šviesa vos
išduodanti alsavimą ir atimta tyla pykstant

kaskart atsverstas naujas knygos lapas vis  vienu
skaičiumi nutolsta nuo paskutiniojo – paradoksas?
vis po vieną žingsnį nutolsta gimimas orgazmas
ai (s) trus kavos skonis ryto rasa rudinanti dantis
arbata destruktyviai atverianti kulminaciją

žmogaus būvio apspjaudyti langai norom nenorom
atveria kaskart vis mažesnį plotą pasaulio šiandien
tu šiek tiek labiau atsimerkęs nei galbūt paprastai
gal žvelgi šiek tiek kitu kampu – iš dešinės nei kaip
paprastai – iš kairės galbūt žvelgi kitomis akimis
nejaugi kito