---

Galėtų būti amžina naktis.

Vakaras pilnas šešėlių,
paukščiai nurimę ir miegantys.
Kai nesimato spalvų
visi nustoja puikuotis ir lyja linais.

Amžinos nakties glėbyje
lytų ir lytų be paliovos -
mes sudėtume delnus
ir sėdėtume
iki pirmo rimtesnio širdies dūžio.

Išsiskyrę be žodžių
linų takais eitume tyliai, ramiai,
o kitą rytą tu jau nepažinotum manęs.
Tūkstantį kitų rytų nepažinotum

manęs.


Ir lytų, lytų drugiais
vėlyvais vakarais,
į upes,
pilnas tamsaus ir tiršto vandens,
kol klaidžiodama ieškočiau rūko.

Kol slėpčiaus jame
iki kitos rankos rankoj.



[during „Diarios de motocicleta“]