vertus domino

Apsiblaususiom akim regiu vitražo stiklą,
Vilty palaidotas giesmes,
Šimtus aukų ir klaną kraujo,
Riksmus kankinamų ir tų,

Kas, kaip bedieviai kūną raižo
Šventais, vadina ašmenim.
Tie žodį skaistų skleidžiantys nabagai
Akim kulnuos prieš teismą stos
Ir teis ne teismas, ne karaliai,
Bet tie, kurių širdis sustojo
Matant ir kvatojant jiem.

Jie atsakys savaisiais kūnais
Ir ašaras upeliais lies,
Teisingumo taip ir nesupratę,
Šauksmais ir prakeiksmais lydės.