Užspringusi diena

pigiausią vyno kaukę
kažkur palikau, gal  sniegenos sules
ir girgždančiais dantim
atkandu vėl savęs

ant apraizgytos virvėmis kėdės
be atlošo, be šilko apsiuvų
įsitaisiau tarp vijų
ir sėdžiu su kompanija
keistų, bet nuoširdžiai tauškių žiogų

praėjus žiovuliui kartu su “fekokvartetu”,
toliau sau sėdžiu -
dar atsikandu –
ir užspringstu diena.