sloga be temperatūros

kažkaip be temperatūros šiąnakt o būdavo taip
dažnai šėlsta nerimsta nežino ką daryt ko griebtis
ar užpakalio ar rankos ar bizūno ak norėjau
pasakyt bijūno

liūdnoka – neparašiau trijų laiškų – tau
vyrui ir sau nusideginau pirštus bekaišiodama į
žvakę be temperatūros šiąnakt o taip norėtųsi
galvą į sieną trankyt

kas kartą klystantis nes suklydo pirmą kartą ne
ten pažvelgęs nuėjęs atidavęs pasiėmęs dabar
guli be temperatūros šiąnakt ne vienas žinoma
su tyla kaip kasnakt

gal ryt dar spėsiu parašyti jei neužgrius lubos
ir lūpos tyliai atkartos rašomus žodžius tau
vyrui ir man kažkaip be temperatūros šiąnakt
nesakau kad neįdomu

išsiliejo arbata ne į tą pusę ir varpas suskambo
septyniom sekundėm per anksti negalvok kad rytas
tyliai baigsis o upę pasuksi priešinga kryptim ateik
nors sloga apkrėsiu